Naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais” 2012

Straipsnis dienraštyje „Lietuvos rytas”

2012 - ųjų metų žygio žemėlapis

Naktinis žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimui atminti sutraukė rekordinį entuziastų būrį. Praėjusį savaitgalį dalyvių skaičius perkopė gerokai per tūkstantį.

Netoli Klaipėdos atokiose sodybose gyvenantys žmonės naktį iš šeštadienio į sekmadienį neramiai žvalgėsi pro langus, matydami iki paryčių laukais žygiuojančias nesibaigiančias virtines žibintuvėliais kelią sau pasišviečiančių žmonių.

Šiemet iš Gargždų į Klaipėdą pėsčiomis ėjo dar nematyta minia žygeivių. Net 1276 žmonės panoro visą naktį žygiuoti laukų ir miškų takeliais. Praėjusiais metais naktį žygiavo 685 žmonės.

Tikėdamiesi tūkstančio dalyvių žygio organizatoriai šiemet visiems pritrūko atminimo diplomų ir medalių. Žygio dalyvių atvyko ir iš Zarasų, Vilniaus, Kauno, Jurbarko.

Apie 22 valandą iš Gargždų atskiromis grupėmis pajudėję žygeiviai pagal išdalytus žemėlapius pakeliui turėjo užsukti į Kvietinių, Plikių kaimuose ir prie tilto per Danę įrengtus kontrolinius punktus.

Žygeiviams netikėtai teko keisti maršrutą ir aplenkti užtvindytus Minijos ir Danės paupius. Į greitkelį išsukusias kolonas lydėjo policijos ekipažai.

Dėl to numatytas 27 kilometrų ilgio maršrutas šiemet sutrumpėjo kilometru.

Kertant patvinusį Žvejonės upelį žygeiviams per vandenį teko kloti pamiškėje aptiktus sausuolius. Sėkmingai pereiti į ranka pasiekiamą krantą pavyko ne visiems.

Kai kurie žygeiviai iki kelių įsmuko į vandenį, tačiau dėl to nenusiminė ir kitąmet pageidavo daugiau nenumatytų kliūčių, kurias norint įveikti tektų pasukti galvą.

Žygio finišą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomąjį batalioną Klaipėdoje – žygeiviai pasiekė po 6 valandų.

Naktinę kelionę pėsčiomis ištvėrė visi žygio dalyviai, tarp kurių vyriausiam buvo beveik 70 metų.

Pernai tokiame žygyje dalyvavęs kariškis iš Egipto, kuris atvyko į komandiruotę Lietuvoje, per speigą sniegu brido tik pirmuosius 6 kilometrus. Pavargęs ir sušalęs užsienietis ėmė reikalauti iškviesti taksi.

Istorinis žygis nulėmė Klaipėdos likimą

Klaipėdos sukilimas, kurio atminimui skiriamas naktinis žygis, prasidėjo 1923 m. sausio 10 dieną.

Daugiau nei tūkstantis reguliariosios Lietuvos kariuomenės karių bei vietos gyventojų pasiekė Kretingą ir Priekulę ir iš čia pėsčiomis išžygiavo Klaipėdos link.

Nesulaukę rimtesnio pasipriešinimo sukilėliai sausio 15 d. įžengė į miestą, kurį valdžiusi prancūzų prefektūra kapituliavo.

Po mėnesio buvo paskelbtas Antantės ir Lietuvos susitarimas, pagal kurį 1924 m. gegužės 8 dieną, Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai.

Orai – nesvarbu

Naktinis žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimui atminti vyko jau vienuoliktą kartą.

Dalyviams būtina turėti žibintą, atšvaitą ir pasirūpinti žiemos žygio sąlygas atitinkančiu apavu bei apranga.

Kasmet naktį iš sausio 14 į 15 dieną išsiruošusiems žygeiviams parenkamas vis kitoks 25–30 kilometrų ilgio maršrutas.

Jo metu žygio dalyviams reikia užsiregistruoti keliuose kontroliniuose punktuose. Viename jų žygeiviai pasistiprina koše ir karšta arbata.